Kaip keičiasi bankinė savitarna Uzbekistane: pagrindinės konferencijos „Banking Fusion 2019“ įžvalgos

Lapkričio pabaigoje Uzbekistane, Taškente, vykusi bankinės savitarnos konferencija parodė, kad šalis pasiruošusi diegti ir naudoti bankines inovacijas.

Pastaruosius dvejus metus Uzbekistano bankinės savitarnos rinka aktyviai keičiasi, į šalį ateina nauji bankinės įrangos ir programinių sprendimų tiekėjai. Paanalizuokime plačiau, kas ir kokią įtaką daro bankinės savitarnos sektoriui bei klientams.

Kokie pagrindiniai rinkos poreikiai?

Gan ilgai bankomatai Uzbekistane buvo tikra retenybė. Bankiniai savitarnos įrenginiai aktyviai pradėti naudoti tik prieš dvejus metus, bet ir šiuo metu šalyje tebėra didelis jų trūkumas. 34 mln. Uzbekistano gyventojų tenka tik apie 5 000 bankomatų. Beje, šalyje jie ir pasiskirstę nevienodai, dauguma stovi didžiuosiuose miestuose.

Šis rodiklis gerokai atsilieka nuo pasaulinio vidurkio – 1 bankomatas 1 000–2 000 žmonių. Atsižvelgiant į tai, šioje šalyje turėtų veikti bent 17–20 tūkst. bankomatų.

Įdomu tai, kad beveik pusė šalyje veikiančių bankomatų priklauso Centriniam Uzbekistano bankui. Jie prijungti prie visai neseniai sukurtos nacionalinės mokėjimo sistemos HUMO duomenų apdorojimo centro.

„Konferencija „Banking Fusion 2019“ padėjo iš naujo permąstyti jau turimą eksploatacijos patirtį, – sako „BS/2 Tashkent“ direktorius Anton Valinčius. – Renginio metu Uzbekistano bankinio sektoriaus atstovai aptarė daugybę skirtingų bankinės įrangos eksploatacijos aspektų, susijusių su techniniu bankomatų prieinamumu. Mūsų specialistai ne tik atsakė į visus renginio dalyvių klausimus, bet ir pademonstravo įvairių tipų bankinę įrangą: bankomatus, tik išduodančius grynuosius pinigus („Cash-out“), priimančius grynuosius („Cash-in“), taip pat atliekančius grynųjų pinigų recirkuliacijos funkciją. Į renginį atvežėme ir pirmieji šiame regione pristatėme naujuosius „Diebold Nixdorf“ bankomatus: skirtą įrengti vestibiuliuose DN200H su grynųjų recirkuliacijos funkcija ir kompaktinį vienafunkcį DN100. Jie sulaukė didelio susidomėjimo.

Be to, pademonstravome ir į bankomatus įdiegtus savo programinius sprendimus, išplečiančius bankomatų funkcionalumą ir užtikrinančius jų saugumą.

Ko tikisi bankomatų naudotojai?

Viena iš dabartinių pasaulinių tendencijų, susijusių su bankinės savitarnos plėtra – bankomatų funkcijų pokyčiai, kai išplečiamas jų funkcionalumas.

Žmonės visame pasaulyje pradeda suprasti, kad bankomatai nebėra vien priemonė gryniesiems pinigams išsiimti, kad jie gali atstoti bankų skyrius, nes per juos galima susimokėti už komunalines paslaugas, papildyti savo sąskaitą, pasikeisti valiutą. Visgi Uzbekistane situacija kol kas dar kitokia.

Kadangi bankomatai šalyje naudojami dar neseniai, Uzbekistano gyventojai nespėjo suvokti savitarnos esmės. Žmonės žino, kad bankomatų nėra daug, prie jų dažnai susidaro eilės, juose kartais ima trūkti grynųjų pinigų (netgi keletą dienų) ir pan. Nedažnas žino, kad bankomatai kitose šalyse naudojami atlikti ir daug sudėtingesnes operacijas, pvz., kad per juos galima pervesti pinigus ar apmokėti sąskaitas.

Konferencijos „Banking Fusion 2019“ metu bankinio sektoriaus ekspertai papasakojo apie specializuotus programinius sprendimus, kuriuos bankai aktyviai naudoja bankinės savitarnos plėtrai visame pasaulyje. Renginyje taip pat buvo mėginama iškelti ir aptarti aktualius bankams tikslus, dėl kurių minėti programiniai sprendimai ir buvo sukurti.

Daugybė inovacinių technologijų, be kurių kitose šalyse bankininkystė tiesiog neįsivaizduojama, Uzbekistane dar nėra diegiama.

„Gali būti, kad Uzbekistane kai kurie bankinio sektoriaus vystymosi etapai, kuriuos pastaraisiais metais išgyveno kitos šalys, bus peršokti ir iš karto pereinama į naują lygmenį, – mano Anton Valinčius. – Uzbekistanas stebi ir perima naujausią įrangą ir inovacinius sprendimus naudojančių kaimyninių šalių patirtį. Daugybė tendencijų per keletą metų atsirado ir išnyko, būtų keista orientuotis į tai, kas nebeaktualu ar neprigijo“.

Kokie bankininkų tikslai?

Bankomatus Uzbekistano bankai vertina kaip galimų pajamų šaltinį, kitaip nei Europos bankai, kuriems bankomatai yra būtinos neišvengiamos išlaidos.

Uzbekistanas ne tik pasirengęs diegti naujas technologijas, bet ir aktyviai domisi rinkoje pristatomais programinės įrangos sprendimais, nes jie išplečia standartinį bankomatų funkcionalumą ir leidžia užsidirbti iš komisinių. Jau šiandien naudojantis bankomatais šalyje galima išsikeisti valiutą, diegiami programiniai sprendimai, priimantys bei užtikrinantys saugius mokėjimus ir pan.

Dėl žemo sumo kurso šalyje stebima didžiulė grynųjų pinigų apyvarta, o refinansavimas sudaro 16 proc. – tai vienas aukščiausių rodiklių regione.

Pritraukti pinigų bankams brangiai atsieina, tačiau, diegdami modernius grynųjų pinigų judėjimo valdymo sprendimus, jie galėtų tiksliau numatyti gyventojų grynųjų pinigų poreikį, o tai, savo ruožtu, sumažintų būtinų grynųjų pinigų srautą ir padėtų bankams ženkliai sutaupyti nuomos ir inkasacijos išlaidas.

Kokios prekybos ir paslaugų įmonių užduotys?

Didelis grynųjų pinigų skaičius ir maža atsiskaitymų negrynaisiais pinigais apimtis šalyje lemia tai, kad prekybininkų kasose susikaupia gana daug pajamų lėšų, kurias reikia saugoti, apdrausti, pervežti, inkasuoti. Tai, žinoma, brangu. Šią problemą iš dalies galėtų išspręsti saviinkasacija ir automatinės didelės talpos grynųjų pinigų įnešimo mašinos.

Dar vienas prekybininkams aktualus klausimas, aptartas „Banking Fusion 2019“ konferencijoje, yra mokėjimų negrynaisiais pinigais priėmimas.

Šiandien daugelis Uzbekistano el. kortelių skaitytuvų priima tik vietinių mokėjimo sistemų HUMO ir „Uzcard“ korteles, todėl šalies gyventojai ir svečiai, besinaudojantys „Visa“ ir „Mastercard“ kortelėmis susiduria su tam tikrais sunkumais.

Eidami į parduotuvę ar kavinę žmonės nežino, ar galės atsiskaityti savo kortele, net, jei toje vietoje yra el. kortelių skaitytuvas.

Šią problemą galėtų išspręsti specializuotas programinės įrangos sprendimas, pritaikytas įvairioms tarptautinėms mokėjimo sistemoms ir skirtingiems bankams.

Šiuo metu Uzbekistane veikia du duomenų apdorojimo centrai. Vienas iš jų – Bendras respublikinis duomenų apdorojimo centras – mokėjimo operacijų procesams valdyti naudoja „Penkių kontinentų“ grupės įmonės „ASHBURN International“ sukurtą sprendimą „TransLink.iQ“. Šis sprendimas leidžia priimti skirtingų mokėjimo sistemų korteles naudojantis atsiskaitymo įrenginiu, taip pat užtikrina mokėjimo operacijų pristatymą į skirtingus bankus. Tiesa, tam, kad mokėjimai negrynaisiais pinigais nebebūtų problema, Uzbekistanas dar turi daug ką nuveikti.