Ateitis šiandien. 3 populiariausi mitai apie vaizdinę bankininkystę

Šiais laikais klientų aptarnavimas per nuotolį, konsultuojant banko operatoriui, jau nieko nebestebina. Išaugus interneto greičiui, ištobulėjus tinklų infrastruktūrai ir vaizdo transliacijų įrangai, kiekviena finansinė įstaiga gali įgyvendinti nuotolinį klientų aptarnavimą per vaizdo konferencijas. Nepaisant to, bankų valdytojai neretai į šį aptarnavimo būdą žiūri skeptiškai ir nesiryžta taikyti praktiškai, ypač prisiklausę nepagrįstų mitų. Tam, kad jie patikėtų šio sprendimo aktualumu ir nauda, vien pasakojimų apie gražią ateitį nepakanka. Visų pirma, reikia išsklaidyti mitus.

1 mitas: Vaizdinė bankininkystė nereikalinga

Kiekviena finansinė įstaiga savarankiškai renkasi plėtros strategiją ir prioritetinius klientų aptarnavimo kanalus. Pakankamai daug pasaulio bankų dėl įvairių priežasčių turi vos dešimtį bankomatų, nors jų paslaugomis naudojasi šimtai tūkstančių klientų. Kitos finansinės organizacijos, priešingai, investuoja į savitarnos kanalų plėtrą ir mobiliąją bankininkystę, atsisakydamos  tradicinių aptarnavimo skyrių.

Vienas iš didžiausių vaizdinės bankininkystės pranašumų – galimybė ją organiškai integruoti su kitais klientų aptarnavimo kanalais. Tam gali būti panaudoti skambučių centrai ir jau turima savitarnos įranga, nes dauguma šiuolaikinių įrenginių turi vaizdo kameras, kurios pritaikomos vaizdo pokalbiams. Tereikia stabilaus ir greito interneto ryšio, kuris užtikrintų banko operatoriaus ryšį realiuoju laiku su klientu, besinaudojančiu vienu iš tūkstančio savitarnos terminalų.

Per vaizdo pokalbį užmezgamas asmeninis kontaktas stiprina kliento pasitikėjimą banku ir didina jo lojalumą. Taigi toks klientų aptarnavimo būdas yra ne tik patogus, bet ir gerina banko įvaizdį.

2 mitas: Vaizdinė bankininkystė – pernelyg sudėtinga

Šiais laikais kiekvienas bankas gali susikurti savo nuotolinį klientų aptarnavimo kanalą be ypatingų infrastruktūros pokyčių.

Šiuolaikiniai technologiniai sprendimai leidžia palaikyti su klientu ryšį įvairiais būdais – per daugiafunkcinius terminalus ir mobiliuosius įrenginius.

Siekiant teikti pažangias bankines paslaugas, standartinių bankomatų funkcijų jau nebeužtenka. Specializuoti savitarnos įrenginiai su įdiegtais spausdintuvais, skeneriais, multimedijos ir kitokia įranga, sudaro sąlygas klientams naudotis identifikacijos technologijomis (nuskaityti biometrijos duomenis, banko ir asmens tapatybės kortelių duomenis), pasirašyti sutartis ir kitokius dokumentus, atsiskaityti už paslaugas ir, be abejo, atlikti įprastas bankines operacijas: peržiūrėti pinigų likutį, išsiimti ir įdėti grynuosius, pervesti lėšas.

Įsigijęs tokį įrenginį bankas gauna jau suprojektuotą ir paruoštą darbui priemonę, kurios įdiegimas į banko infrastruktūrą neužima daug laiko.

Kai vaizdinei bankininkystei naudojamas toks daugiafunkcinis terminalas, klientas gali ne tik pasikonsultuoti su banko operatoriumi per nuotolinį vaizdo pokalbį, bet ir atlikti daugybę kitų papildomų funkcijų. Tokiu būdu bankas ne tik didina klientų lojalumą, augina savo įvaizdį, bet ir gauna naudos iš klientų per nuotolį užsakomų paslaugų.

Specializuota techninė–programinė įranga supaprastina standartines ir papildomas bankines operacijas. Tai ypač svarbu, siekiant teikti visavertes paslaugas  pagyvenusiems žmonėms ir specialiųjų poreikių klientams.

3 mitas: Vaizdinė bankininkystė – tai brangu

Be abejo, įsigyti ir įdiegti specializuotus terminalus kainuoja. Tai iš pradžių gali atbaidyti tuos, kurie nelinkę gilintis. Tačiau, anot  Rusijos bankinių technologijų specialisto Dmitrijaus Mirošnikovo, apgynusio disertaciją vaizdinės bankininkystės tema, virtualus banko skyrius atsieina 16 kartų pigiau už tradicinį banko skyrių.

Be to, virtualus skyrius ne tik taupo biuro pastato, personalo išlaikymo išlaidas, bet ir padeda centralizuotai kontroliuoti paslaugų kokybę. Sekti virtualių banko skyrių darbą kur kas paprasčiau, nei kontroliuoti kiekvieno realaus banko skyriaus  konsultantus.

Tarp banko konsultanto ir kliento užmezgamas vaizdo ryšys ne tik padeda išlaikyti artimą santykį, bet ir optimizuoti bankinio verslo išlaidas.

Būtent šios priežastys skatina diegti rinkoje vaizdinės bankininkystės paslaugas: Europos finansų valdymo asociacijos 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis, apie 80 proc. apklaustų bankų atsakė ketinantys artimiausiu metu diegti šio tipo paslaugas.

Lietuvos bendrovė BS/2 siūlo kredito ir finansinėms organizacijoms įsigyti „VTM.iQ“ – įvairių gamintojų bankomatams ir daugiafunkciniams terminalams pritaikomą techninį-programinį sprendimą.

Iš dviejų įrenginių „UT.VTM.iQ“ ir „MT.VTM.iQ“ sudarytas sprendimas suteikia galimybę klientams naudotis bemaž visomis bankinėmis paslaugomis: išsiimti ir įdėti grynuosius, pervesti lėšas, atsidaryti sąskaitą banke, pasirašyti sutartį, susimokėti už bankines paslaugas, atsispausdinti čekius ir netgi mokėjimo kortelę.

Be to, sprendimas gali būti įgyvendintas jau veikiančiame bankomatų tinkle, panaudojant bet kokių gamintojų, bet kokio modelio bankomatus, jeigu jie turi garso ir vaizdo ryšio perdavimo galimybes.